Post by elle on Aug 24, 2007 18:04:11 GMT 3
čia toki geresni mano eilėraščiai:
Košmaras
Sudegins nuotraukas senas,
Naujų daugiau jau neberas.
Išmes ir pirštines gražias,
Kur mano rankos atspaudas.
Ir mano kūną jie užkas,
Ir nebeliks daugiau manęs.
Neatsimins nei jis, nei tas -
Kad aš buvau - nei angelas.
Išnyks gražus prisiminimas.
Kaip muilo burbulas skaidrus...
Bet aš girdžiu širdies plakimą...
O gal tai žadintuvas...BUM!
Aš dar gyva, nepamiršta
Ir saulė neša dieną,
Ir tu mane girdi dabar -
Girdi širdies plakimą...
Eilėraštis geriausiam draugui
Aš neregiu savom akim,
Aš neklausau savom ausim,
Aš netikiu niekuo kitu,
Nes aš tikiu tiktai tavim...
Tu leidi man pakilt aukštai
Ir aš tikiu tavim šventai...
Prašau, tik nepaleisk manęs,
Nenoriu aš prarast tavęs...
Nors nerandu tavęs šalia,
Bet aš jaučiu - tu vis dar čia...
Geriausias draugas man esi,
Žmogus - kaip Angelas - širdy...
Tikėjimas
Buvo vabaliukas mažas
Be jokių sparnų...
Jis aukštai pakilt norėjo
Be jokių bėdų...
Niekas netikėjo juo vis
Be jokių kalbų...
Sakė, jis negali kilti
Be jokių sparnų...
Jis tik vienas pats tikėjo
Be jokių draugų...
Kad pakilt visi mes galim
Be jokių ribų...
Kartą vabaliukas mažas
Be jokių vargų...
Ėmė ir pakilo vienas
Be jokių sparnų...
Jūs norėkit ir tikėkit
Be jokių "sunku"...
O jei žmonės abejos dar,
Pasakykit: "Aš galiu!"...
Tyla
Tyliai niūniuoju natas
Ir, rodos, pamesiu rankas,
Praeiviai piktai pašnairuoja
Irkas man iš to - jie vėluoja...
Pajuntu švelnų vėjo gūselį
Ir prisimenu šlapią pievelę...
Pamatau tyrą rasą po kojom
Ir toliau tylią natą niūniuoju...
Aš girdžiu švelniai čiulbantį paukštį
Ir norėčiau su juo kilt į aukštį...
Mėnuo šviečia taip skaisčiai, kaip saulė,
Aš mąstau apie visą pasaulį...
Tuoj praeisiu visas gatveles -
Nepasiekiamas ir negražias -
Ir surasiu tave jų gale,
Tyliai šypsantis, laukiant manęs...
Vaivorykštė
Gyvenu ir verkiu...
Aš verkiu, nes nelyja...
Kai miegu neliūdžiu,
nes sapnuoju, kad lyja...
Kai palyja - gedžiu
ir širdis mano plyšta...
Iš dangaus dingsta saulė
ir spalvos išnyksta...
Gyvenu ir džiaugiuos,
kai vaivorykštė slysta
dangumi, kaip ledu,
kai saulėta ir lyja...
Atleisk, aš meilė
Aš lapelis šokantis vėjuje,
Aš saulėgrąžos žiefas pavėsyje...
Neverk, aš su tavim net vėtroje
Ir myliu tave, kaip vasarą vėjavaikė...
Net kai tuščia visam pasaulyje
Būsiu tavo širdy ir ją saugosiu...
Laikysiu tave savo glėbyje,
Priglausiu prie savo širdies - plak suja...
Atleisk, jei priverčiau tave kentėti -
Tiesiog tada turėjau trumpam pasislėpti...
Nors ir amžinybę tavo širdy lindėti
Man vienas malonumas, tau įsakinėti...
Aš lapas vis šokantis vėjuje,
Aš saulėgrąžos žiedas pavėsyje...
,,Atleisk" - norėčiau tau pasakyti,
Bet aš meilė - privalau tave kankinti...
Keistas pasaulis
Jei oras raudonas,
O žemė balta...
Jei angelas juodas,
O saulė žalia...
Jei akmenį metam -
Atšoka nuo vargo,
Jei šokam į žemę -
Pataikom į dangų...
Tai kas per pasaulis
Ir žmonės keisti -
Jei norim išeiti,
Tai liekam vieni...
Košmaras
Sudegins nuotraukas senas,
Naujų daugiau jau neberas.
Išmes ir pirštines gražias,
Kur mano rankos atspaudas.
Ir mano kūną jie užkas,
Ir nebeliks daugiau manęs.
Neatsimins nei jis, nei tas -
Kad aš buvau - nei angelas.
Išnyks gražus prisiminimas.
Kaip muilo burbulas skaidrus...
Bet aš girdžiu širdies plakimą...
O gal tai žadintuvas...BUM!
Aš dar gyva, nepamiršta
Ir saulė neša dieną,
Ir tu mane girdi dabar -
Girdi širdies plakimą...
Eilėraštis geriausiam draugui
Aš neregiu savom akim,
Aš neklausau savom ausim,
Aš netikiu niekuo kitu,
Nes aš tikiu tiktai tavim...
Tu leidi man pakilt aukštai
Ir aš tikiu tavim šventai...
Prašau, tik nepaleisk manęs,
Nenoriu aš prarast tavęs...
Nors nerandu tavęs šalia,
Bet aš jaučiu - tu vis dar čia...
Geriausias draugas man esi,
Žmogus - kaip Angelas - širdy...
Tikėjimas
Buvo vabaliukas mažas
Be jokių sparnų...
Jis aukštai pakilt norėjo
Be jokių bėdų...
Niekas netikėjo juo vis
Be jokių kalbų...
Sakė, jis negali kilti
Be jokių sparnų...
Jis tik vienas pats tikėjo
Be jokių draugų...
Kad pakilt visi mes galim
Be jokių ribų...
Kartą vabaliukas mažas
Be jokių vargų...
Ėmė ir pakilo vienas
Be jokių sparnų...
Jūs norėkit ir tikėkit
Be jokių "sunku"...
O jei žmonės abejos dar,
Pasakykit: "Aš galiu!"...
Tyla
Tyliai niūniuoju natas
Ir, rodos, pamesiu rankas,
Praeiviai piktai pašnairuoja
Irkas man iš to - jie vėluoja...
Pajuntu švelnų vėjo gūselį
Ir prisimenu šlapią pievelę...
Pamatau tyrą rasą po kojom
Ir toliau tylią natą niūniuoju...
Aš girdžiu švelniai čiulbantį paukštį
Ir norėčiau su juo kilt į aukštį...
Mėnuo šviečia taip skaisčiai, kaip saulė,
Aš mąstau apie visą pasaulį...
Tuoj praeisiu visas gatveles -
Nepasiekiamas ir negražias -
Ir surasiu tave jų gale,
Tyliai šypsantis, laukiant manęs...
Vaivorykštė
Gyvenu ir verkiu...
Aš verkiu, nes nelyja...
Kai miegu neliūdžiu,
nes sapnuoju, kad lyja...
Kai palyja - gedžiu
ir širdis mano plyšta...
Iš dangaus dingsta saulė
ir spalvos išnyksta...
Gyvenu ir džiaugiuos,
kai vaivorykštė slysta
dangumi, kaip ledu,
kai saulėta ir lyja...
Atleisk, aš meilė
Aš lapelis šokantis vėjuje,
Aš saulėgrąžos žiefas pavėsyje...
Neverk, aš su tavim net vėtroje
Ir myliu tave, kaip vasarą vėjavaikė...
Net kai tuščia visam pasaulyje
Būsiu tavo širdy ir ją saugosiu...
Laikysiu tave savo glėbyje,
Priglausiu prie savo širdies - plak suja...
Atleisk, jei priverčiau tave kentėti -
Tiesiog tada turėjau trumpam pasislėpti...
Nors ir amžinybę tavo širdy lindėti
Man vienas malonumas, tau įsakinėti...
Aš lapas vis šokantis vėjuje,
Aš saulėgrąžos žiedas pavėsyje...
,,Atleisk" - norėčiau tau pasakyti,
Bet aš meilė - privalau tave kankinti...
Keistas pasaulis
Jei oras raudonas,
O žemė balta...
Jei angelas juodas,
O saulė žalia...
Jei akmenį metam -
Atšoka nuo vargo,
Jei šokam į žemę -
Pataikom į dangų...
Tai kas per pasaulis
Ir žmonės keisti -
Jei norim išeiti,
Tai liekam vieni...